Wednesday Walk Through A Beautiful Park

Translated from Lithuanian to English with Google.com

This summer has once again taught me to enjoy silence, nature, the little miracles of life, and true friends. No matter how much I miss travelling, I still stick to my theory - you don't need to move, get distracted, or jump to heights, because the more you calm down inside, the greater the chance that the world will come to you, surprise you, comfort you, make you happy, and hug you. We leave travelling for the fall, and now we are enjoying summer at home and visiting beautiful places. And there are so many of them. Yesterday, we drove 50 km to have lunch in a beautiful place and then take a walk with the children in the park.

Ši vasara vėl išmokė mane mėgautis tyla, gamta, mažais gyvenimo stebuklais ir tikrais draugais. Kad ir kaip pasiilgčiau kelionių, vis tiek laikausi savo teorijos – nereikia judėti, blaškytis ar šokinėti į aukštį, nes kuo labiau viduje nusiraminsi, tuo didesnė tikimybė, kad pasaulis ateis pas tave, nustebins, paguos, pradžiugins ir apkabins. Keliones paliekame rudeniui, o dabar mėgaujamės vasara namuose ir lankome gražias vietas. O jų tiek daug. Vakar nuvažiavome 50 km, kad papietauti gražioje vietoje, o paskui pasivaikščioti su vaikais parke.>

Every summer day I would like to lie face up in the sky and look up at the summer clouds because they are only like that in summer. They are so bright, and sometimes that blueness even seems transparent. Walking in the park with my children, I thought the greatest punishment in life would be to live alone. When there was no one to share joy or sadness with. Like this moment that I shared with my family. One of those that I will always keep in my memory.

Kiekvieną vasaros dieną norėčiau atsigulti veidu į dangų ir žiūrėti į vasaros debesis, nes jie tokie būna tik vasarą. Jie tokie ryškūs, o kartais tas mėlynumas net atrodo permatomas. Vaikščiodama parke su savo vaikais, galvojau, kad didžiausia gyvenimo bausmė bus gyventi vienai. Kai nebus su kuo pasidalinti džiaugsmu ar liūdesiu. Kaip ši akimirka, kurią pasidalinau su savo šeima. Viena iš tų, kurias visada prisiminsiu.>

What is happiness? I once wanted to fall madly in love with myself. I loved. Later, it seemed that happiness was money. I earned it. Then I realised that a person’s self-esteem is inseparable from self-expression and personal achievements. Today I have it too. The time has come when I understand that true happiness cannot be touched. I have always wanted to find inner peace and a sense of security, and I think that I have all this too. Until there is such a sky above me, a peaceful sky.

Kas yra laimė? Kadaise norėjau beprotiškai įsimylėti save. Mylėjau. Vėliau atrodė, kad laimė yra pinigai. Aš juos užsidirbdavau. Tada supratau, kad žmogaus savigarba neatsiejama nuo saviraiškos ir asmeninių pasiekimų. Šiandien ją turiu ir aš. Atėjo laikas, kai suprantu, kad tikrosios laimės neįmanoma paliesti. Visada norėjau rasti vidinę ramybę ir saugumo jausmą, ir manau, kad visa tai turiu ir aš. Kol virš manęs nėra tokio dangaus, taikaus dangaus.>

The opportunity to travel and long for it is a great gift. They say that everywhere is good, but home is the best. It seems to me that they are both the coziest and the sweetest. Sometimes the walls of the house begin to oppress, inspiration is overshadowed by everyday life, charm is drowned in everyday life, and colors become dozens of shades of grey. But then you escape for a while; and when you escape, you are convinced again that home is the place where the heart, fullness, and real life are. Home, and then homeland. Without them, a person feels like a rootless person.

Galimybė keliauti ir jos ilgėtis – didelė dovana. Sakoma, kad visur gera, bet namai – geriausi. Man atrodo, kad jie ir jaukiausi, ir mieliausi. Kartais namų sienos pradeda slegti, įkvėpimą užgožia kasdienybė, žavesys paskęsta kasdienybėje, o spalvos tampa dešimtimis pilkos spalvos atspalvių. Bet tada trumpam pabėgi; o kai pabėgi, vėl įsitikini, kad namai yra ta vieta, kur yra širdis, pilnatvė ir tikrasis gyvenimas. Namai, o tada tėvynė. Be jų žmogus jaučiasi kaip bešaknis žmogus.>

This is our summer. Blooming in all directions. Every morning, when the sun shines on the floor of my room, my heart aches because I realize that I will miss summer before it even ends. I don’t know how others manage to distance themselves, but my happiness fluctuates only with the temperature outside, the amount of sunlight, and the length of daylight hours. My thoughts are constantly on the move – memories take me back to last winter, then to the rapidly cooling autumn. But in reality, I try very hard, and I teach my family to be in the now, in this moment. Because that now only lasts for one moment. And after it comes another moment, and then another... And we will never get them all back. And so is this summer; although the weather is certainly not perfect, it will never come back.

Tai mūsų vasara. Žydi visomis kryptimis. Kiekvieną rytą, kai saulė šviečia ant mano kambario grindų, man skauda širdį, nes suprantu, kad ilgėsiuosi vasaros dar jai nesibaigus. Nežinau, kaip kitiems pavyksta atsiriboti, bet mano laimė atšuoliuoja tik kartu su temperatūros laipsniais lauke, su saulės spindulių kiekiu, ir su šviesaus laiko ilgumu. Mano mintys nuolat klaidžioja – prisiminimai nukelia mane į praėjusią žiemą, paskui į sparčiai vėstantį rudenį. Bet iš tikrųjų aš labai stengiuosi ir mokau savo šeimą būti dabartyje, šioje akimirkoje. Nes ta dabartis trunka tik vieną akimirką. O po jos ateina kita akimirka, ir dar viena... Ir mes niekada jų visų neatgausime. Taip pat ir ši vasara; nors oras tikrai nėra tobulas, jis niekada nesugrįš.>

That's why we often get in the car and look for the beauty of summer, so we eat sweet, sun-drenched tomatoes, pick berries straight from the branches of the bushes and enjoy them without a sense of moderation. Our days are now full of summer, full of colors, full of sun. And when autumn finally comes, we will be able to warm ourselves with cozy memories. And today I simply enjoy family togetherness and a wonderful walk in the park, feeling my little daughter's fingers in my hand.

Todėl dažnai sėdame į automobilį ir ieškome vasaros grožio, tad valgome saldžius, saulės nusvilintus pomidorus, skiname uogas tiesiai nuo krūmų šakų ir mėgaujamės jomis be saiko. Mūsų dienos dabar kupinos vasaros, pilnos spalvų, pilnos saulės. O kai pagaliau ateis ruduo, galėsime pasišildyti jaukiais prisiminimais. O šiandien tiesiog mėgaujuosi šeimos draugija ir nuostabiu pasivaikščiojimu parke, jausdama mažosios dukrelės pirštus savo rankoje.>

Summer! Thoughts are brighter. Feelings are hotter. Bodies are more relaxed. Dreams saddle the strongest horses and ride across the seas, fields, meadows, and hills. On warm nights, you don't want to sleep anymore. Because living becomes much more interesting than dreaming. A gentle breeze, enchanting aromas. And the widest smiles. Let's immortalise this summer in ourselves in every possible way and later travel with it in our hearts.

Vasara! Mintys šviesesnės. Jausmai karštesni. Kūnai labiau atsipalaidavę. Sapnuose balnoja stipriausius arklius ir joja per jūras, laukus, pievas ir kalvas. Šiltomis naktimis nebenori miegoti. Nes gyventi tampa daug įdomiau nei svajoti. Švelnus vėjelis, kerintys aromatai. Ir plačiausios šypsenos. Įamžinkime šią vasarą savyje visais įmanomais būdais ir vėliau keliaukime su ja savo širdyse.>

💝💝💝💝💝💝💝💝💝💝

With love, @madeirane
Photos were taken by me.
© 2026